„Pynimėlis“
Dainų ir šokių ansamblis
P
"Pynimėlis" įkurtas 1986 metais.
Tai jungtinis liaudies meno mėgėjų - dainininkų, muzikantų ir šokėjų - kolektyvas. Koncertinį repertuarą sudaro autentiškos ir stilizuotos folklorinės lietuvių liaudies dainos, muzika, šokiai, specialiai "Pynimėliui" aranžuoti ar sukurti profesionalių kompozitorių, choreografų kūriniai, inscenizuotos apeigos, teatralizuoti montažai. Visi šokiai yra atliekami akomponuojant chorui ir orkestrui. Atlikėjai dėvi lietuvių tautinius kostiumus.
"Pynimėlio" dalyviai - tai entuziastai, mylintys ir puoselėjantys tautinį meną, aktyvia veikla propaguojantys lietuviškas dainas, šokius, instrumentinę muziką, parodantys lietuvių tautinių kostiumų grožį ir savitumą, liaudies tradicijas ir papročius. Ansamblyje yra 430 šokėjų, muzikantų ir dainininkų, kuriuos moko 6 profesionalūs vadovai.
Ansamblis daug koncertuoja Panevėžyje, Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse. Pirma tolima kelionė įvyko 1988 m. Per tris dešimtmečius aplankėme 140 festivalių, 35 pasaulio šalyse. Pabuvojome tolimiausiuose kraštuose - Tunise, Maltoje, Australijoje, Kanadoje, Tailande, Kipre, Kinijoje, Indonezijoje .... .
"Pynimėlis" daugkartinis įvairių konkursų prizininkas, nugalėtojas, tarptautinių konkursų laureatas.
Nuo 1990 metų dalyvavome visose Lietuvos dainų švenčių Ansamblių vakaruose.
Ansamblis aktyvus, kūrybingas. Sukurtos autorinės teatralizuotos koncertinės programos „Užgavėnės“ ir „Sekminės“. Už šias programas "Pynimėliui" paskirtos 1999 metų ir 2006 metų geriausio Lietuvos dainų ir šokių ansamblio nominacijos - „AUKSO PAUKŠTĖS“.
ŠOKĖJAI
Š
"Pynimėlis" įkurtas 1986 metais.
"Sceninis liaudies šokis turi būti meno kūrinys be jokių priekaištų: tobulas, užbaigtas, logiškas, nuoseklus, gražus. Jis turi žavėti visus žiūrovus: ir mąstančius, ir nemąstančius, ir žinančius folklorą, ir nežinančius, ir mėgstančius techniką, ir nemėgstančius. Jis privalo būti giliai liaudiškas, jam būtina aiški idėja. Šokis - matematika. Šokti reikia ne maždaug, o tiksliai. Choreografijoje, kaip ir apskritai mene, svarbu trys dalykai, į kuriuos turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys, tai: FANTAZIJA, SKONIS IR SAIKAS. Be jų jokia kūryba neįmanoma".
Didžiausią ansamblio dalį sudaro šokėjai.
Yra paruošiamoji ir septynios koncertuojančios grupės.
Jose šokėjai suskirstyti pagal amžių:
6 m. – 7 m., 8 m. – 9 m.,
10 m. – 11 m., 12 m. – 13 m.,
14 m. – 15 m., 16 m. - 17 m.
ir 18 m. – 19 metų.
LIAUDIES INSTRUMENTŲ ORKESTRAS
O
Orkestre grojama lietuvių liaudies instrumentais
- tai tarsi viso ansamblio pagrindas, kuriuo remiantis formuojamas ansamblio repertuaras. Orkestrą sudaro trys instrumentinės grupės: kanklių (aukštosios, bosinės, kontrabosinės), birbynių (aukštoji, tenorinė, kontrabosinė), skudučiai, limzdelis, skrabalai, būgnas.Orkestro skambesiui paįvairinti įjungiami ir tradiciniai lietuvių liaudies instrumentai: sekminių ragelis, ožragis, ragai, molinukai. Prie pagrindinės orkestro sudėties prijungti klasikiniai instrumentai, kaip smuikas, trimitas, tūba, kontrabosas ar akordeonas suteikia orkestrui originalų, spalvingą muzikinį koloritą.
BIRBYNĖ
melodinis orkestro instrumentas, pagamintas iš medžio, turintis pūstuką, liežuvėlį ir garso rezonatorių, pagamintą iš gyvulio rago. Garsas švelnus, gali groti solo partijas. Orkestre naudojama birbynių grupė (dažniausiai kvintetas).
KANKLĖS
medinis styginis instrumentas, kuriuo atliekamos ir solo partijos ir palaikoma harmonija. Grojama brauktuku arba pirštais. Dažniausiai naudojama kanklių grupė (trio).
SKUDUČIAI
– seniausias, autentiškiausias medinis instrumentas, daugiausia paplitęs šiaurės Aukštaitijoje, juo galima išgauti tik vieną garsą, todėl groja muzikantų grupė, turinti po du, tris skudučius. Skudučiuojama sutartinės, kompozitorių sukurti kūriniai, orkestre palaikoma harmonija.
LUMZDELIS
- medinis arba ebonitinis fleitų šeimos instrumentas, kurio tembras šiek tiek primena išilginės fleitos garsą. Gerai skamba aukštame registre, orkestre atliekamos techniškos, virtuozinės partijos, naudojamas ir kaip solinis instrumentas.
SKRABALAI
– medinis mušamasis instrumentas, sudarytas iš 27 medinių dėžučių, suderintų chromatiškai, garsas išgaunamas medinėmis lazdelėmis. Garsas intensyvus, išsiskiriantis iš viso orkestro. Šiuo instrumentu atliekama žaisminga muzika solo, orkestre atliekamos techniškos, orkestro skambesį puošiančios partijos
Dabartinė orkestro sudėtis: 1 lumzdelis, 1 skrabalai, 4 aukštosios birbynės, 1 kontrabosinės kanklės, 1 bosinės kanklės, 4 aukštosios kanklės.
medinis styginis instrumentas, kuriuo atliekamos ir solo partijos ir palaikoma harmonija. Grojama brauktuku arba pirštais. Dažniausiai naudojama kanklių grupė (trio).
SKUDUČIAI
– seniausias, autentiškiausias medinis instrumentas, daugiausia paplitęs šiaurės Aukštaitijoje, juo galima išgauti tik vieną garsą, todėl groja muzikantų grupė, turinti po du, tris skudučius. Skudučiuojama sutartinės, kompozitorių sukurti kūriniai, orkestre palaikoma harmonija.
LUMZDELIS
- medinis arba ebonitinis fleitų šeimos instrumentas, kurio tembras šiek tiek primena išilginės fleitos garsą. Gerai skamba aukštame registre, orkestre atliekamos techniškos, virtuozinės partijos, naudojamas ir kaip solinis instrumentas.
SKRABALAI
– medinis mušamasis instrumentas, sudarytas iš 27 medinių dėžučių, suderintų chromatiškai, garsas išgaunamas medinėmis lazdelėmis. Garsas intensyvus, išsiskiriantis iš viso orkestro. Šiuo instrumentu atliekama žaisminga muzika solo, orkestre atliekamos techniškos, orkestro skambesį puošiančios partijos
Dabartinė orkestro sudėtis: 1 lumzdelis, 1 skrabalai, 4 aukštosios birbynės, 1 kontrabosinės kanklės, 1 bosinės kanklės, 4 aukštosios kanklės.
- medinis arba ebonitinis fleitų šeimos instrumentas, kurio tembras šiek tiek primena išilginės fleitos garsą. Gerai skamba aukštame registre, orkestre atliekamos techniškos, virtuozinės partijos, naudojamas ir kaip solinis instrumentas.